2017 m. spalio 10 d., antradienis

Partizanų kaina - pradinė nuoboda

Jau turbūt laukėte nesulaukėte ko nors apie "Partizanų kainą", jei oficialiai - "Laisvės kaina - partizanai". Tiek minėjau ir tiek bačką ridenau ant jų, tai jau galvojot po pirmos serijos ir bus jau pasiklaikinimų. Aš ir taip galvojau. Bet ne - tai net žiauriau nei "Savanorių kainą" - be nusivaidinimų, nusifantazavimų ir nusiplėšimo į neartus kosmogoninius istorijos dirvonus atsirado ir tas baisusis kiekvieno antro sezono prakeiksmas - nuobodulys.

(LRT kadras)

Gerai, kad šį kartą bent spaudoje buvo mažiau pagiriamojo žodžio - viskas suėjo į Jazzu vaidinamą Salomėją Neri #Raudonojierkė. Jeigu visas dėmesys skiriamas antraplanei personai, kuri numirs vėliausiai 5 dalyje iš 12, akivaizdu, kad nieko ten gero nelaukti, bet visgi ką mes matome.

O matome tą patį ką visada. 1 serija:
Aišku pakartojimai ir visa kita, kad nepamiršt. Ir iškart Main Event - #Raudonojierkė skaito eilėraštį, Nes visi gi to laukia, Sniečkus visai neblogas - tokie ir ūsai ir visa kita. Patarimas - kai filmuosit ant sienų garsiakalbius - filmuokit tuos šalia kurių neina kabeliai plastikiniuose vamzdžiuose iš "Senukų".
Kitas kadras - Lietuvos karininkai ko gero Rūkloje prie sandėlio klauso radijo ir taip ramiai net nepastebi kaip okupantai vieną iš jų sušaudo prie sienos. Nu aišku tokį netikrovišką sušaudymą sunku pastebėt, skirtingai nei baltus nušautojo marškinius - LIETUVIAI NEKRAUJUOJA. Medinis pokalbis kai reik bėgt, tada istorinis intarpas.

Toliau Sniečkus skaito naujausią spaudą, kuria vaizduoja ant stalo išmėtyti 50 metų senumo pageltę lapai ir blankai - ne tokia kaip dabar poligrafija buvo, oi ne.

Prasideda nepriklausomybės akto medžioklė - kaip manote, ar ta visa linija būtų jei aktas nebūtų atsiradęs šią vasarą? Kažin. Gira, Sniečkus, saugumas ieško akto, verčia viską. Faktas, kad tą aktą slėpė, bet, kad akto originalas buvo kaip nors būtinas okupacijai - kažin. Nes nu tikrai negalima pripažint akto negaliojančiu be originalo, tikrai ne kiekviena mokykla ar įstaiga kopijos neturėjo. Toks fileris, kad būtų dar viena linija. 

Atsiranda jau pirmoje serijoje naujas antagonistas vietoje nušauto Ūso - trumpas sovietinis praporas (gal ir koks kitas laipsnis, nesvarbu ir niekam neįdomu, taigi toliau bus Praporas), kuris ten visokius sušaudymus rengia ir lietuvių karininkus terorizuoja. 

Tarpukariniame Vilniuje ar tai Kaune (nesuprasi ten iš tikro kartais kur vyksta veiksmas, nes nerodoma jokiu svarbesniu vietų, kad viską būtų galima filmuot ten pat) gera renovacija - langų plastikinių netrūksta.

Karininkai su grafaičiu Kostu priešaky neša mieles iš kareivinių, supamų dailių akmens masės plytelių šaligatvių. Visi bėgliai su gražiom uniformom, vienas su prasta - spėkit kodėl - akivaizdu, kad gaus kulką, nes nepurvins niekas gerų uniformų. 
Praporas graužia konservus - kodėl sovietai nieko nevalgo be konservų per lietuvių filmus (žiūrėti kitą šedevrą "Emilija iš Laivės alėjos") - kas ten žino - čia gal dieta dėl ekstra piktumo. 
Skystas pasišaudymas su kompiuteriniu garsu ir blyksniais. Bičas su prasta uniforma gauna kulką. Paraporas pagauna Papinigį (gal) ir liepia viską išstukint. Leitenantai krūmuose paisto kažką, peršautasis kraujuoja. 

Vėl sutinkame Marcelę. Ties ja nesustosim. Gerai kai kalėjimai ir viskas atrodo tokie pat nutriušę kaip dabar - turbūt prieš 70 metų sustojo laikas. 

Leitenantai miške graužia lašinius - kažkur gavo nes iš kareivinių pabėgo kaip stovi. Grafaitis kasa pakastus ginklus, draugas su prasta uniforma mirinėja peršautas. Ir kas gi grafaičio ginklų slėptuvėje - keletas 1942 metų RG-42 sovietinių granatų, keletas mokomųjų (dugne skylė) 1941 metų  F1 sovietinių granatų - neblogai kaip kažkas, ką pakasė 1940 metais. 
Peršautam draugui liepia valgyt ir tik po kokių 6 val. po peršovimo sugalvoja sutvarstyt - leitenantai jie, o ne daktarai, nėr čia ko, todėl palikę šautuvus ir granatas miške (spės gi visada sugrįžt) keliauja į Rumšiškes pas Repšį (kuriam max 50 metų turėtų būti, bet atrodo kaip 70 - grimerės pasistengė). Visi keliaują pas grafaičio paną įsimylėjusį daktarą - jis dar bus reikalingas. Po kiek laiko daktaras į miestą vaistų, po 5 min (ar 3, nes leitenantui dar pusė daktaro duotos cigaretės likę) Praporas su savo chebra į kaimą ir semia jau visus - ajai koks vingis siužeto.
Mirštantis leitenantas prasta uniforma pridengia draugus ir susišaudo abu su Praporu Naganais (nors praporo ginklas prieš tai buvo TT, o Lietuvos leitenantas Nagano per ištiestą koją neturėjo), užtat tuščių šovinių revolveriui lengva prasimanyt, ir nesikerta. 

Kad būtų akivaizdu, jog daktaras išdavė tai ir Lietuviai jį įtaria, ir Praporas pamini - nereik čia perdaug sudėtingai.  

Viskas sezono atidarymui - mažokai mažokai.

2 serija:

Sugriuvusioj Kauno tvirtovėj karininkai ir kiti partizanai laukia Kalėdų, vienas kirveliu su dideliu sovietiniu GOST štampu drožia kažkokį baslį.

Toliau kūčios Repšio namuose - partizanai atkeliauja nusipraust ir silkės pavalgyt, bet kaip netikėta - RUSAI KAIME. Tik leitenantai užpečkin, o jau piktasis Praporas ir namie. Repšys gauna Čiako  smūgi (kažkoks naujas garso efektų režisierius gal) ir tada Praporas, kaip kokia Kalintros literatūros mokytoja pasiūlo "paleisti gaidį liepsnojančia uodega".... 
Rusai iškrato namus - kažkaip nepastebi karininkų uniformų, nors tie sklepe tik su marškiniais ir aišku privalomas nušovimas su TT į galvą du paklupdžius ant kelių (buvo "Emilijoje" reik ir čia). Praporas prisidegą kažkokį kontrabandinį "cyzą" su filtru - plaučius saugo, nes turės išgyvent iki paskutinės serijos, dar įkerta Repšiui Čiako suktuką ir išvažiuoja su arkliu į Kauną (sunkvežimis tik vasarai). 

(Neįdomus Sniečkaus ir Teodoro žmonos "sequencas")

(Neįdomus medinis Marcelės ir karininko su zekais "sequancas" kalėjime)

Daktaras gydo Repšį nu Praporo smūgių ir čiešiną per aplinkui jo dukrą.

Galvoju kur man tas daktaras išdavikas matytas - toks jau kažkur buvo. Taigi pasirodo grynas Markulis Erelis iš "Vienui vieni".

 
Daktaras "Partizanų kainoje"
Markulis - Erelis "Vienui vieni"

Bet va kur kinematografijos galia - sugalvojo personažą iš istorijos išsitraukt tai ne pabandė padaryt panašų (nors iki tol visiem kušplaukines barzdas ir ūsus šutino), o išsitraukė iš kito filmo su visa barzda, akiniais ir net tokiu pat rudu ploščium ir skrybele (spoiler alert). Kažkas vasarą filmus žiūrėjo. O reikėjo vikipediją skaityt.

Tikrasis išdavikas Markulis

Taigi daktarą toliau vadinsim Markuliu - nes ir šneka ir liniją varo kaip Markulis iš kito filmo.

(Neįdomus medinis Marcelės ir karininko su zekais "sequancas" kalėjime).

Miško kadras iš drono. Karininkai miške valo ginklus - tradiciniai to meto ginklai - K98k (tokie be pokario pas partizanus nesirodė kol vokiečiai jų nepribarstė), sargas su MP-28 (gal kokie 5 ir buvo visoje Lietuvoje, ir tai po šiai dienai neaišku kur).

O kitur gi #Raudonojierkė prašo Sniečkaus protekcijos, bet nieko nepeša.

Miško kadras iš drono (nu aišku aišku - turite droną). Karininkai miega, Markulis žadina Repšį, nes jau jį tuoj trems. Partizanai ruošiasi gelbėt kaimą, "išsiskleidžia pulti plačia eile", kamera rodo šaulį kurio šautuvo taikiklis pastatytas ties 1000 metrų mažiausiai - kaimas tolokai.
Jau gal išgelbėjo, bet ne - Praporas jau semia Repšį. Aišku būtinai reik degtukais iš "Maximos" su taškuota sierka prisidegt "Festą" su filtru ar kokį šlamštą jis ten rūko. Nu nežino žmonės kaip tas "Belomoras" atrodo, žino tik, kad turi būt dviejų spalvų ir pusiau permatomas - sueis ir toks, o degtukai kokių rado tokie ir gerai.  

Dramatiška muzika atneša epinį mūšį - 10 partizanų prieš 5 rusus. Partizanas nei vienas šovininės neturi, kulkosvaidininkas irgi su viena dėtuve. Bet jis gudrus - jo kulkosvaidis tik po vieną šūvį šaudo - pakaks visam mūšiui ir tų 20 kur dėtuvėje. Partizanai šaudo iš ateities gautu P-38 ir neturėtu MP-28, visų ginklai dailiai kertasi tuščiais šoviniais, kalena automatinė ugnis nors kulkosvaidininkas dar troboj. 

Ir tada Markulis nušauna Grafaitį - siužeto vingis, nes kaip čia dabar - o kur meilės linija. Vienintelis padoresnis vingis per 2 serijas. Baisiai ilga mirties scena su fone slo mo ginklus nežinančiais kaip laikyt aktoriais ir belekaip besikertančiais ginklais. Aišku įdėta ir tų pačių kadrų, nes nu negi gaila. 

VĖL miško kadras iš drono - nu geras tas dronas, gana. Ir tada vėl Marcelė, tada 10 min visokių komunistų moralių ir tada Grafaičio laidotuvės. 

Tada, pagaliau, sulėėėėtintai, ateina vokiečiai - su Kubelvagenu ir su motociklu (vairuotoją galėjo ir jaunesnį parinkt, bet nemoka dabartinis jaunimas emkės vairuot) ir šautuvais. Net kokių 20 - rimta invazija.

Prasideda kažkoks planas B, t.y. kalinių šaudymas, didelė atminties scena ir Gira krauna Marcelę vežt Sibiran, kad liktų gyva ir ją išsiveža su vokišku DKW (gal ir galėjo kur nutvert).
Marcelę ruošiasi išskraidint su AN-2 kukurzniku. Kurių jis laikų čia gal visiem aišku, bet reikėjo fone lėktuvo. Bet neišdega jiems - trys sukilėliai iškloja visus sargus šaudydami nuo klubo tuo pačiu kulkosvaidžiu tik jau serijomis su kompiuterinės grafikos liepsnomis (čia tik svarbiem mūšiam rezervuota opcija). 

IR KETVIRTĄ KART miškas su dronu - atsibodot. Sukileliai ryte jau nebe Kauno aerodrome, o kažkur miškuose, Marcelė su dviem skarom susivyniojus ir su megztiniu - šaltas birželis buvo. 

20 vokiečių su Kubelvagenu ir emka užima IX fortą. Visos klišės kokios tik yra - su atraitotom rankovėm ir pistoletais kulkosvaidžiais ant pilvų. Ir esesininkai ir ne, ir stori ir ploni, ir su akiniais ir be - Team Diwersity beveik.

Sniečkus plaunasi su kažkokiu nugyventu Mersu su netikrom priekinėm grotėlėm (svarbu, kad senai atrodo, nesvarbu, kad fig ar būtų turėjęs kažką panašaus).

Vokiečiam vadukas su perdidele uniforma ir gera tokia Suvalkijos tarme dalina komandas, o tikrasis VADAS iš kubelvageno su tokia pat per didele uniforma didingai stebi.

Pabaiga ir vokiečių okupacija.


Kaip matot nieko gero - vis dar toks pat sunkiai žiūrimas pilnas vieokių nusivaidinimų ir klaidų marmalas, tik antrame sezone pagardintas nuobodžiais fileriais ir super nuspėjamais personažais. Ar bus verta toliau kankintis žiūrint? Gyvai sekmadienį tikrai ne, geriau mediatekoje prasukant nuobodžias vietas. Ir ne todėl, kad istorija nuobodi - todėl kad ji netokia  

PAPRASTO ŽMOGAUS NUOMONĖ (bonus content) 
Salomėja Nėris yra pati jautriausia, sentimentaliausia, nuostabiausia poetė ir jokie kvailų neišmanėlių, mėgstančių teisti kitus, prasti straipsniai to nepakeis. Niekada.